vedžionė

vedžiõnė sf. (2) 1. NdŽ žr. vedžiojimas 1. 2. žr. apvedžiojimas: Vartojama jau ne viena, bet dvi lentų eilės su vedžione aplink rš. Tokios audimo ringelės kartais vadinamos vedžionėmis rš. 3. (melodijos) vedimas: Viena [daina tinka] rarot, rėkt, arba tokia vedžiõnė turi būt Grš. 4. vedžiojimasis, draugavimas: Be jokių vedžionių aš išejau už vyro Krkš. ^ Vedžiõnė už mergos, o merga velniu[i] už uodegos Krkš.